Policijos šuo
Stovi gatvėje policininkas, o šalia jo - berniukas su šuniuku. Policininkas berniukui:
- Dink, mažas, iš čia! Dink, nenervuok manęs!
Žmonės aplinkui galvoja - kas čia darosi?
- Pasakiau, mažas, dink greičiau iš čia! Greit, kad nematyčiau!
Žmonės pasipiktino:
- Ponas policininke, kodėl taip mažą berniuką koneveikiat? Kokį jūs pavyzdį duodat?
Policininkas berniukui:
- Bėk iš čia sakau, dink, kad nematyčiau aš tavęs!
Žmonės pradėjo būriuotis aplink:
- Tai gi jūs uniformuotas, kaip jūs taip galite! Kodėl taip dėkiat ant mažo berniuko?! Kodėl jį įžeidinėjat!?
Policininkas:
- Ar tai aš jį įžeidinėju?! Tai jis paskui mane septynias dienas neatstodamas vaikščioja iš paskos! Vaikšto ir kaulija! Žmonės:
- O tai ko jis iš jūsų kaulija?
- Jis sako: "dėde policininke, aš turiu kalę, man reikia policijos šuns"...
Benamis
Skambutis į vieno buto duris. O šeimynėlė kaip tik vakarieniauja, ilsisi...
Šeimos galva prieina, atidaro. O ten stovi benamis ir sako:
- Gerbiamas šeimininke, ar negalėtumėt duoti gabalėlio torto?
Šeimininkas nustemba: atėjo benamis, o prašo torto!
- Palauk, aš čia kažko nesuprantu. Pakartok?
Benamis:
- Ar negalėtumėt duoti gabalėlio torto?
Šeimininkas:
- Palauk. Taigi tu manęs visą laiką prašydavai gabalėlio duonos...
Benamis:
- Taip, pone... Bet šiandien mano gimtadienis.
Žalgirio mūšis
Į Vilnių atvežė Mateikos paveikslą "Žalgirio mūšis". Žmonės plūsta iš visos Lietuvos. Pusė Lietuvos jau matė, kita pusė - dar nežino kur... pamatyt.
Ateina viena iš ekskursijų į muziejų, žmonių begalės, gidai nespėja pasakot... Grupei vadovaujantis gidas pasakoja:
- Štai, atkreipkite dėmesį - Mateikos paveikslas "Žalgirio mūšis". Pažiūrėkite prašau į paveikslo centrą - jame pavaizduotas Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, įsirėžęs savo galingąja krūtine į kryžiuočių tarpą. O štai paveikslo krašte matome, kaip Kryžiuočių Ordino magistras savo pavyzdžiu bando uždegti savo karius ir sulaikyti besiveržiančią lietuvių-lenkų kariuomenę. Tikriausiai pastebite, kad aplinkui verda labai įnirtingas mūšis. Ar turite kokių nors klausimų, susijusių su paveikslu?
Kažkas iš galo:
- A galima sužinot kas laimėjo?...
Užsiėmimas
Grįžta tėvas "pavargęs" iš darbo (žiauriai pavargęs). Dar iki namo "datraukė", o laiptinėje lipa - vis pora aukštų trūksta... Už turėklų laikosi, rankom mojuoja ir galvoja: datrauksiu šiandien, ar nedatrauksiu...
Ir kaip tik jo sūnelis pro prasivėrusias duris strykt pastrykt laiptais lekia. Žiūri - tėvas.
- Tėveli, tėveli!
- Nu, ko nori?
- O tu prisimeni, kad šiandien žadėjai man sutaisyt dviratuką?
Tėvas pasižiūri buku žvilgsniu į savo sūnų ir sako:
- Nu tu ką?! Galvoji, kad dabar viską mesiu, ir eisiu taisyt tavo dviratuko?
Briedis
Išėjo iš miško briedis. Tikrų tikriausias briedis! Apsidairė ir pamatė aptvare briedę.
Briedis galvoja: na nebūsiu aš tikras briedis, jei...
Tik įsibėgėjo ir visu savo galingu kūnu šoko per tvorą! Ir užsikabino už jos labiausiai skaudama vieta...
Peršoko, stovi... kojas suspaudęs, skausmas - neįmanomas! Nieko daryt negali...
Briedė pasidairė pasidairė, šiokią tokią pauzėę padarė ir galvoja: gal reikia jo dėmesį kaip nors atkreipti...
Prieina ji prie briedžio ir sako:
- Aš esu briedė... Patelė...
O briedis per sukąstus dantis atsako:
- O aš briedis... Tiesiog - briedis...
Tardymas
Vaikšto vyr.inspektorius po policijos komisariatą. Užeina į vieną kabinetą, žiūri - du eiliniai tvatina žmogelį. Vyr. inspektorius iš kart prie tų eilinių ir klausia:
- Vyrai, tai už ką jūs tą žmogelį šitaip?
- Ponas vyr.inspektoriau, mes iškvotėm iš jo kur jis gyvena. Nuėjom, patikrinom - negyvena! Na dabar ir bandom išsiaiškint.
Vyr.inspektorius:
- Gerai. Reikalas rimtas. Tęskit, vyrai.
Po kiek laiko į tą patį kabinetą užeina komisaras. Pasižiūrėjo ir klausia:
- Tai, vyrai, už ką jūs jį taip baladojat, kaip kokį obuolį?
- Ponas komisare, mes iškvotėm iš jo kur jis gyvena. Nuėjom, patikrinom - negyvena! Nebežinom ką daryt.
- O lazdom bandėt?
- Gerai, dar ir lazdom pabandysim.
Na ir užkūrė pirtį žmogeliui lazdomis... Išdaužė, išbaladojo, apklausė. Nueina, patikrina - negyvena ten toks. Susirinko komisaras, vyr.inspektorius, eiliniai ir galvoja, ką daryt. Kiek gi galima tą žmogelį lupt... Na, jei negyvena, tai negyvena... Reikia paleisti...
Žmogelis iš paskutiniųjų parsivilko namo, drebančiom mėlynom rankom rakina savo buto duris... Staiga išlenda kaimynas ir sako:
- Jeronimai, bonką skolingas! Prisidirbęs kažką esi: policija šešis kartus buvo atėjus tavęs ieškot! Tai aš pasakiau, kad tu čia negyveni.
Pažymys
Ateina Petriukas iš mokyklos. Tėvas pasitinka ir sako:
- Na, tai kaip šiandien sekėsi, Petrai? Matau, toks žvalus?
- Na kaip... šešis gavau.
- Šešis? Neblogai, neblogai... O kodėl ne aštuonis ar dešimt?
- Matai, tėvai, šiandien tik šešios pamokos buvo...
Avarija
Susitinka du naujieji rusai. Vienas sako:
- Kalianas, tu šitą... girdėjai? Vakar Serioga su savo 600 mersu kaip dėjosi į vyriškį su arkliu! Nu siaubas kažkoks!
- Nu nu? A kokios pasėkmės?
- Nu Serioga, nors mersas yra mersas, vistiek reanimacinėj guli. Mersas - vdrebezgi! Sulankstytas, į savartyną išvežėm...
- A šitam... vyriškiui su arkliu kaip?
- A ką tu iš jo paimsi, kalianas, ką tu iš jo paimsi? Jis gi bronzinis...
Pagalba
Dvi draugės su mažamečiais vaikais susitiko parke, užsikalbėjo, pradėjo pletkinti ir pamiršo apie vaikus. O vienas iš vaikų pamatė ant šaligatvio 5ct. monetą, ėmė ir prarijo! Užspringo mažas ta moneta, dūsta, kosti, "mama" gargaliuoja. Motina pasimetus, griebia vaiką ant rankų.
Staiga pribėga kažkoks vyriškis, griebia tą vaiką, apverčia aukštyn kojom, pakrato, porą sykių į nugarą dėjo, vėl pakratė!
Iškrito moneta.
Motina pasiėmė vaiką verkdama, laiminga visa:
- Ačiū Jums, daktare, ačiū, kad išgelbėjot mano kūdikį!
Vyriškis susikuklinęs sako:
- Nu... Tai kad aš ne daktaras... Aš... mokesčių inspektorius...
Egzaminas
Vyksta egzaminas. Pilna auditorija studentų. Visi gauna begalę klausimų, o visi klausimai - testo principu: duoti keli atsakymai, reikia išsirinkt teisingą. Dėstytoja stovi prieky. Žiūri - gale vienas studentas pasiėmęs monetą išmeta ją į viršų, pagauna ir pasižiūri, kas iškrito - herbas ar skaičius. Pasižiūri - parašo atsakymą. Išmeta, pasižiūri, parašo atsakymą...
Dėstytoja galvoja: na šitas greit baigs...
Tačiau visi studentai jau parašė, tik vienas tas liko!? Dėstytoja ima nervintis - kiek gi galima... O tas vis sėdi ir mėto monetą, pagauna, apžiūri, pasižiūri į egzamino lapus... Pagauna, apžiūri, pasižiūri į egzamino lapus...
Dėstytoja neiškentus prieina prie studento ir klausia:
- Tai aš matau, kad jūs jau neberašot?
- Taip.
- Tai reiškia - baigėt?
- Ne. Dar ne. Dar nebaigiau.
- Tai kam jūs tą monetą mėtot?
- Matot, dėstytoja, noriu pasitikrint atsakymus...
